Šiuolaikinis požiūris į estetikos klausimus dažnai sutelkiamas išskirtinai į pasekmes. Agresyvių losjonų ar tankių maskuojančių bazių naudojimas gali laikinai paslėpti problemą, bet nepašalina jos priežasties. Jei pirminiai filtrai — kepenys, inkstai, žarnynas — yra perkrauti dėl metabolitų gausos ar drėgmės trūkumo, epidermis neišvengiamai prisiima dalį rezervinių išskyrimo funkcijų.
Odos dangos reaktyvumas yra signalas, kad biologinei sistemai reikia palaikymo. Lėtinis pagrindinių mikroelementų trūkumas, maisto fermentacijos procesų sutrikimas ir kokybiško vandens trūkumas lemia tai, kad medžiagų apykaitos šalutiniai produktai nėra pašalinami natūraliai, provokuodami diskomfortą paviršiuje.
Norint grąžinti natūralų švarumą ir lygumą, būtina perkelti dėmesį nuo išorinio poveikio prie vidinės pusiausvyros. Sveikatos koncepcija siūlo sisteminį algoritmą: sukurti sąlygas adekvačiai hidratacijai, palaikyti fermentinę bazę ir papildyti kritinius trūkumus, būtinus ląstelių atsinaujinimui.
