Šiuolaikinis gyvenimo ritmas neatsiejamas nuo technologijų. Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir belaidžiai tinklai daro kasdienybę itin patogią, užtikrindami momentinę prieigą prie informacijos. Tačiau kartu su patogumu technogeniniai laukai tvirtai įžengė į kasdienį gyvenimą, sukurdami nematomą, bet nuolatinį foninį krūvį vidinei aplinkai.
Biologinė sistema yra itin sudėtingas bioelektrinis tinklas. Kiekviena ląstelė, nervinis impulsas ir širdies plakimas veikia subtilių elektrinių signalų dėka. Esant dirbtinių laukų, sklindančių iš maršrutizatorių ir mobiliųjų įrenginių, epicentre, šis natūralus ritmas patiria išorinį įsikišimą.
Nuolatinis poreikis prisitaikyti prie tokių sąlygų išeikvoja nervų sistemos išteklius. Kyla paradoksas: būdama fizinės ramybės būsenoje, biologinė sistema patiria milžinišką vidinę įtampą, kuri ilgainiui virsta lėtiniu energijos išeikvojimu.
