Organizmas yra unikali, atsinaujinanti sistema, sudaryta iš trilijonų ląstelių. Jų regeneracijos greitis ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo sukurtų sąlygų. Jei vidinė terpė perkrauta toksinais ir jaučiamas bazinių elementų trūkumas, naujos ląstelių kartos formuojasi nusilpusios. Tai neišvengiamai atsispindi tonuso sumažėjimu, blankumu ir energijos stygiumi.
Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, greitinančius sistemų susidėvėjimą. Pirmiausia, tai oksidacinis stresas – procesas, kai agresyvūs laisvieji radikalai pažeidžia ląstelių membranas. Antrasis veiksnys yra lėtinė ląstelių dehidratacija, kai sutrinka medžiagų apykaitos procesai ir prarandamas natūralus audinių elastingumas.
Sisteminis požiūris į jaunystės išsaugojimą reikalauja persvarstyti įpročius. Norint sustabdyti priešlaikinį išsekimą, būtina pašalinti pagrindines priežastis: neutralizuoti oksidaciją, užtikrinti kokybišką hidrataciją ir aprūpinti struktūrinį karkasą tinkama statybine medžiaga.
