Besiplėtojantį organizmą galima palyginti su nuolatiniu sudėtingos biologinės matricos formavimo procesu. Jei į sistemą reguliariai patenka aukščiausios kokybės elementai — aukštos kokybės baltymai, struktūriniai lipidai ir biologiškai prieinami mineralai — pamatas tampa nesugriaunamas. Vyraujant tuštiems angliavandeniams ir trūkstant bazinės hidratacijos, apsaugos sistemose neišvengiamai atsiranda spragų.
Šiuolaikinės realijos prideda naujų iššūkių: aukštas skaitmeninio triukšmo lygis, intensyvios mokymo programos ir maisto kokybės kritimas. Visa tai greitai išeikvoja nervų sistemos rezervus ir sumažina natūralų atsparumą išoriniams veiksniams.
Prisitaikymas prie šių apkrovų negali remtis vienkartinėmis priemonėmis. Būtinas sisteminis požiūris, apimantis vandens balanso palaikymą, reguliarią vidinę higieną ir gilų ląstelinį maitinimą.
