Staigaus, nekontroliuojamo nerimo būsenos retai atsiranda iš niekur. Dažniausiai tai yra ilgalaikio nuovargio kaupimosi, cirkadinių ritmų sutrikimo ir lėtinės emocinės įtampos rezultatas. Tokiais momentais įvyksta staigus kortizolio ir adrenalino išsiskyrimas, kuris yra natūrali, bet pernelyg sustiprėjusi vidinės aplinkos gynybinė reakcija.
Reguliarus šių hormonų poveikis alina nervų sistemą. Organizmas pradeda dirbti ties savo galimybių riba, eikvodamas gyvybiškai svarbių mineralų ir vitaminų atsargas. Kai rezervai išsenka, net ir minimalus dirgiklis gali sukelti sisteminį sutrikimą, pasireiškiantį padažnėjusiu kvėpavimu ir koncentracijos praradimu.
Norint grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo, reikia ne laikinai užmaskuoti diskomfortą, o giliai, sistemiškai atkurti organizmą. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas mikroelementų trūkumo kompensavimui, miego režimo normalizavimui ir natūralių atsipalaidavimo mechanizmų palaikymui.
