Istoriškai regėjimo sistema formavosi siekiant įvertinti perspektyvą ir reaguoti į natūralaus apšvietimo pokyčius. Šiandien didžiąją laiko dalį dėmesys nukreiptas į objektus, esančius ne toliau kaip pusės metro atstumu. Tai sukelia milžinišką struktūrų pervargimą, kuriam nenumatyti natūralūs barjerai.
Viena iš pagrindinių šiuolaikinių apkrovų yra HEV spinduliuotė – intensyvi „mėlyna šviesa“ iš ekranų. Ji geba giliai prasiskverbti į audinius, sukeldama priešlaikinį šviesai jautrių elementų išsekimą. Reguliarus šio spektro poveikis pagreitina su amžiumi susijusius pokyčius ir sumažina natūralių apsauginių pigmentų atsargas.
Ryškumo sumažėjimas, smėlio pojūtis ir greitas nuovargis ne visada yra negrįžtamas procesas. Dažniausiai tai yra tiesioginis gilaus struktūrinių elementų ir drėgmės trūkumo signalas. Funkcijoms palaikyti būtina ne tik išorinė korekcija, bet ir kokybiška vidinė mityba.
