Dažnai jėgų trūkumo problemą bandoma spręsti pasitelkiant sintetinius stimuliatorius ar papildomas miego valandas. Tačiau, jei po ilgo poilsio žvalumas negrįžta, problema slypi daug giliau — ląstelinio kvėpavimo ir mineralų apykaitos lygmenyje.
Esant dideliam streso lygiui, nereguliariai maitinantis ir atliekant daug užduočių, vidiniai rezervai eikvojami kolosaliu greičiu. Pirmiausia tai susiję su elektrolitais: magniu ir kaliu. Būtent jie atsako už nervinių impulsų perdavimą, raumenų skaidulų atpalaidavimą ir nepertraukiamą energijos gamybą.
Kai atsargos išsenka, sistema automatiškai pereina į energijos taupymo režimą. Sumažėja dėmesio koncentracija, atsiranda dirglumas, o įprastos užduotys pradeda reikalauti neįtikėtinų pastangų. Išėjimui iš šios būsenos reikalinga gili mineralinė mityba, o ne tik laikina ramybė.
